šalti

šalti
šálti, šą̃la (-sta Š, NdŽ, ; Sut, Rtr, šãla Jn, šą̃lsta, šal̃na, šañla , šul̃na LKKIII52, šū̃lna), šãlo (šãlė LD355(Škn, Zt)) K, Š, Rtr, , NdŽ, ; SD177,215, SD143,451, H, R149, 197, I, N, M 1. intr. impers. R, , K būti šaltam orui, laikytis šalčiui: Lauke šą̃la Mlk. Šiandiej šą̃la smagiai Ut. Šą̃la, net sąsparos pyška Ktk. Šal̃na, ka i toros pyška NmŽ. Ė šą̃la šą̃la, kad net spraga! Ds. Žiemą šaltis, šą̃la labai, ė anas eina, nieko nebijo Nmč. Šą̃la, kad net nosis bąla Mlt. Lauke jau šąlsta Šlčn. Geriau, kad šal̃t negu lyt Ktk. Vėtra [žiemą] tai nėr bjauriausia, verčiau šaltų̃ Mžš. Lyna i nèšala Als. Šiandien spigančiai šañla J. Juo šañla, juo bėga arkliai J. Lauke bešalantì J. A y[ra] šãlusi? Šts. Šią naktį šãlusi KI469. Išejau lynant, parejau šū̃lnant Lkv. Šãlant ledas ant pelkių emas Lkv. Šal̃nant rudenė[je], avis gal rugiūse ganyti Lkv. Šãla lauke, ekiat į trobą Rdn. Šálta, ir vėl sustota Pšl. Pirma lijo, pliaupė, o dabar šąla Žem. Taip kietai šalo, net ledas traškėjo J.Balč. Saulė raudona – šal̃s Ktk. Kada šal̃s, tokia šviesa, toksai stulpas stovi an saulės Ant. Jeigu varnos tupi viršūnėse medžių, tai šals LTR(Br). Jei katinas lipa ant mūrelio – šal̃s Užg. Dėl pinigo įgijimo ... tykot naudos kokios, norint lyja, šąla, saulė degina SPII63. ^ Kur buvai, dėde, kai šalo? (sakoma pavėlavusiam prie valgio ar šiaip ko) LTR(Vlkv). | pers. LTR(Sv): Šalnelė šalo, raselė krito vis ant muno rūtelių, rūtų vainikelio StnD11. Šalna šãlo, žiedužius nušalo LB30. Nesprok, nesprok, aržuolėli, šiąnakt šals šalnelė LTR(Ilg).
šãlusiai adv.: Naktį y[ra] biškį šãlusiai End.
2. tr. šaldyti: Šalna šalo muno žiedelius, vėjas laužė muno šakeles StnD18. Šalna šãlo žiedužius JD735. Šalna šą̃la man kojeles ir aukso kilpeles (d.) Klvr. 3. intr. stirti, kietėti nuo šalčio; virsti į ledą: Prisnigo in nešãlusios žemės, ir atšuto rugiai Dv. Ale ir šaltumas dienos – snarglys pri lūpos šãla Vkš. Ežere vanduo šą̃la K.apsitraukti ledu: Žieminis tas vė[ja]s, i šãla ta jūra Plng. Išvalka šito[ji] nešą̃la, karves te varydavo žiemą girdyt Klt. Ant jūras [gulbės] išskrenda, kur vandenai nešą̃lsta Kvr. Ties koplyčia buvo niekumet nešaląs šaltenis M.Valanč. ^ Briedis brenda – upė šąla (žvakes lieja) LTR.tr. impers. traukti ledu: Jau langą šą̃la Jrb. 4. intr. būti šaltyje, kęsti šaltį, žvarbti: Jis lauke stovėdamas šą̃la K. Ko čia šalì, eik į trobą Trk. Juk jau šąlì kai varlė Plk. Basnirta atlėkiau, šalù pri durių Rdn. Kurgi šą̃lat ore, eikit vidun! Sv. Bet ir už tokią nakvynę reikėdavo mokėti: nešalsi juk lauke J.Bil. Teip buvo šalta, ka rankos šãlė Klk. Ka teip duodi su kultuve, neliuob šálti [rankos] Gršl. Šãla rankos, užsiklok Rdn. Mun plika galva, mun šãla galva Šts. Pro nosį (kvėpuojant šaltu oru) šą̃la krūtinė Brsl. Kad bent einant nešalusios [kojos] Šts. Dukš, mergele, pirštineles, kad nešaltų mun rankelės (d.) ž. | prk.: Šãla broliai tie, alpsta ant tų piningų Žr. Tėvynės dainos, jūs auksinės, be jūsų šąla mums krūtinės! Mair. ^ Šonas šyla, šonas šąla, galva džiūsta, kojos pūsta (durys) LTR(Brž).tr. šaltyje būnant, ką darant pašalti: Kol tu išplausi tus pelenus, vėl vargo, vėl nagus šálk Rt. Pavasarį žmonės nors kojų nešąla Pnd. ^ Šik šalamas, bėk genamas – parlėksi garuodamas Sd.bijoti šalčio, būti jautriam šalčiui: Mun baisiai rankos šal̃na Vdk. Rankos jau kieno šãlančios būs, tam bėda Vvr. Man šą̃lsta kojos Ob. Įsidėti galiu nešalamą daiktą Plt. 5. intr. būti šalčio veikiamam, gesti nuo šalčio: Šal̃na burokai ant daržo, nėr kada nurauti Lk. Neturiu kur obuolių laikyt, in viršaus šą̃la Lel. 6. intr. auštant stingti, tenėti: Kai šą̃la taukai, tai dedu druskos – geriau stovia Slm. 7. intr. darytis šaltesniam, žemesnės temperatūros, vėsti: Viskas šálsta: saulė šálsta, žemė Čk.netekti gyvam organizmui būdingos šilumos, stingti, darytis nejautriam mirštant: Šalstantį kūną žemei užrašom brš. 8. intr. prk. netekti užsidegimo, darytis nenuoširdžiam, neuoliam: Pražuvo blaivystė, šalsta tikėjimas brš.
◊ káulai (pakáušis) šą̃la apie didelę baimę, išgąstį, nemalonumą: Káulai šãla, kokie prasti rugiai! Trk. Pasižiūrėjo tiesiai man į akis, ir aš pajutau, kad šąla man pakaušis J.Balt.
\ šalti; apšalti; atšalti; paatšalti; įšalti; iššalti; paiššalti; nušalti; pašalti; peršalti; prašalti; prišalti; sušalti; užšalti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • salti — sálti vksm. Užraugtà girà pirmiáusia są̃la, paskui̇̃ rūgsta …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • šalti — šálti vksm. Šą̃la, net tvõros pýška …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • salti — 1 salti, są̃la ( sta, sãla Rdn, Ub, sal̃na, sul̃na LKKII152), sãlo (sãlė Škn) intr. 1. SD342, Sut, N, K, M, Rtr darytis saldžiam, saldesniam: Užraugta gira pirma są̃la, paskui rūgsta PnmA. Misa jau pradeda salti Skdv. Salykla sãla,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • salti — 2 salti, są̃la, sãlo intr. LVIII664, KŽ palengva tekėti, tvinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • salti — 3 salti, są̃la, sãlo žr. 2 salsti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Fattoria Pieve A Salti — (Буонконвенто,Италия) Категория отеля: Адрес: Podere Caprili Str. Prov.le Di Pi …   Каталог отелей

  • Bel-salti-Nanna — En nigaldi Nanna (auch Bēl šalti Nanna, Bel salti Nanna) war der Name einer Tochter des babylonischen Königs Nabu na id. Mit dem Neujahrsfest am Anfang seines dritten Regierungsjahres 553 v. Chr. ernannte der Babylonierkönig Bēl šalti Nanna in… …   Deutsch Wikipedia

  • Bel salti Nanna — En nigaldi Nanna (auch Bēl šalti Nanna, Bel salti Nanna) war der Name einer Tochter des babylonischen Königs Nabu na id. Mit dem Neujahrsfest am Anfang seines dritten Regierungsjahres 553 v. Chr. ernannte der Babylonierkönig Bēl šalti Nanna in… …   Deutsch Wikipedia

  • Bēl-šalti-Nanna — En nigaldi Nanna (auch Bēl šalti Nanna, Bel salti Nanna) war der Name einer Tochter des babylonischen Königs Nabu na id. Mit dem Neujahrsfest am Anfang seines dritten Regierungsjahres 553 v. Chr. ernannte der Babylonierkönig Bēl šalti Nanna in… …   Deutsch Wikipedia

  • a salti — /ä sälˈtē/ (Italy literally, in jumps) by fits and starts …   Useful english dictionary

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”